Atlėksiu... tuoj į širdį pasibelsiu,
Paliesiu... ranką mano vėl pajausi,
Kalbėsiu... žodį gyvą sielon dėsi,
Tylėsiu... tik tyra meile liesiu tave, liesiu.
Tiek daug darysi, padėkoj klupėsiu?
Ar leis suvokti siela — vėl gyvensiu?
Raidę prie raidės — sakinį sudėsiu,
Tylios malonės iš dangaus tik melsiu.
O tu atlėksi... dvasia pūstels vėju,
Aš pabudau... ir siela praskaidrėjo,
Širdy ledai ištirpo... sužavėjo,
Kai mano Viešpats pats širdin atėjo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-25 20:52:23
Labai nuoširdus ir dvasingas kūrinėlis.