Mirtinoj tyloj
Užgimusį vaiką
Sugriauš sąžinė
Nužudžius motiną.

Ir tėvo rykštėmis
Apiplakto jaunojo
Vainiko nebepuoš 
Gėlės, tik kraujo lašai.

Be garso riedantys
Jo kūno linijos.
Grakščiai piešiant
Ateitį jo rankomis.

Tada jau jis mirtinoj
Ir sekinančioj tyloj
Glausis prie pagiežos
Kūno ir tylės.

Nes mirimo naktį blaivią
Jis nebesupranta –
Šiąnakt gimsiąs ar 
Atiduosiąs gyvybę.