Gal pradėsiu paskutinę jau dainelę
Apie žinomą nežinomą man šalį.
Ta šalis Prancūzija vadinas
Ir graži man kaip gėlė jazminas.
 
Ten saloj bažnyčią pamatysi
Mulen Ružą prie Raudonojo kvartalo.
Tik nepeik lietuviškojo dvaro
Ir nekeisk Birutės į vestalę.
 
Neturiu į šitą šalį aš bonšanso
Tik svajoti beturiu aš galią,
Tik ekvilibristinį balansą
Ir vilties nelaužytą šiaudelį.
 
 
                      Vilniuje, 2014 m.