Dar ne žiedais apkrito obelis,
Ne jie, baltieji, gula ant šakų.
Dar nesvaigina vakaras, naktis,
Kai negali ilgai palikti jų.
 
Tiktai mintyse senąją matai
Su skarele, kur motina nešiojo.
Šviesos pilna man rodėsi jinai,
Kada išeinančiam prie vartų mojo.
 
Dar ne žiedais, tiktai sniegu,
Tiktai mažyčiais kamuolėliais
Lyg dovanom žiemos dienų
Gruoblėtoji aplipo vėlei.
 
Žinau, gegužyje pražysi būtinai,
Kvepėsi medumi balta balta.
Bus vasara, paraus viršūnėj obuoliai,
Tik jie nebus tau svetima našta.
 
Šiandien dar krinta sniegas, galbūt jau paskutinis,
Pažadins kovo saulė pumpurus gležnus.
Suprasiu, ką galvosi, sodelyje parimus,
Kai puoši žiedlapiais man plaukus ir pečius.