Stikliniai lašai lieja sielos gaidas naktyje...
Aš jų klausau, braukiu ir rašau –
                        muzika Dievui ar žmogui duota?

Nuo vaiko rūbo, tyro ir nekalto,
Nuo šydo nuotakos, apgobiančio aistras,
Raudos, kančios beviltiškos dėl ilgo kelio nukeliauto...
Stikliniai lašai lieja sielos gaidas.

O aš jaučiu jas, o aš jas geriu –
                         lyg vyno prancūziško taurę.
Muzika Dievui ar žmogui duota?
Lietuj jos melodija skamba...