Dar gi žiema, šaltas vasaris,
Apniukęs, rūškanas dangus,
O snieguolėlė žiedą kelia
Pro pamirštus rudens lapus.
 
Padvelks šiaurys ir sniego sauja
Liauną žiedelį žemėn lenks.
Tiktai vėliau, jau kovo saulė,
Sušildytą žydėt prikels.
 
Tada žydėk plačiai ir gausiai
Sode, darželyje, miške,
Papuoški šventę man gražiausią
Kovo 11-ą ryte.
 
Plazdės trispalvė švelniam vėjy,
Pavasarį snieguolės skelbs.
Pradžiugs žmogus, laukan išėjęs,
Kad vėl viltim, darbais gyvens.
 
Jis tik mažytis pirmas žiedas,
Pažadintas lietaus lašų.
Žemelė bunda, jau ne miega, —
Taip baltą žinią suprantu.