Toks rudeniškas lapų kuždesys,
Toks rudeniškas medžių stotas.
Jau paukščiai išsilakstę
Mažai kur bematyt,
Toks rudeniškas dvelksmas,
Varnų krankesys.
Laukai nubalo, apšarmojo,
Tarytum baltą nuometą kas būt
Užklojęs. Kiemai apmirę, ištuštėję,
Tik vėjas po pastoges ūkia, švilpia,
Gal įsileis kas nors į pirkią.
Iš kaminų į dangų dūmas kyla.
Kraitelėse pakvimpa obuoliais.
Ilgieji vakarai. Visi duris uždaro,
Užsirakina, taip noris šilumos.
Taip noris delno šilto, vakaro kavos.
Ateina atminimas iš karštų bulvinių blynų,
Močiutės pasakos sektos.
Ateina senas laikas ir sustoja
Ant vakaro staktos.