Išnarstau dieną po dalelę, smiltį, skausmo
Lašus nuo jos tokios tylios nudžiovinu,
Kartoju aš garsus varsom įaustus
Ir vėl svajoju būt su tavimi...
Gaivinančiai nulyja. Merkias akys.
Ach, nesulaukei , vienas išėjai,
Klajoja ilgesys skrydžiu plaštakės
Ten, kur susikerta visi keliai.
Gal pilku akmeniu nugulsiu tau po kojom,
Gal išsiskleisiu vakaro vėsa,
Juk buvo laikas, kai abu kartojom –
Aš su tavim, o tu su manimi.
....
Išnarstau dieną po dalelę, smiltį,
Vėl pasirengus būti viltimi,
Neleisk man, Viešpatie, šiandien numirti,
Dar nepajutus Meilės širdimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-17 14:04:13
tikra...dėl Meilės verta gyventi.
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2017-02-16 20:08:59
Jautriai.užkabina
Vartotojas (-a): Nikole Bergman
Sukurta: 2017-02-16 19:15:21
Paskutinės eilutės tiesiai į širdį...neliūdėkit, būkit viltimi...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-16 19:14:45
Jautru ir įtaigu.