Neleisk man

Išnarstau dieną po dalelę, smiltį, skausmo
Lašus nuo jos tokios tylios nudžiovinu,
Kartoju aš garsus varsom įaustus
Ir vėl svajoju būt su tavimi...
 
Gaivinančiai nulyja. Merkias akys.
Ach, nesulaukei , vienas išėjai,
Klajoja ilgesys skrydžiu plaštakės
Ten, kur susikerta visi keliai.
 
Gal pilku akmeniu nugulsiu tau po kojom,
Gal išsiskleisiu vakaro vėsa,
Juk buvo laikas, kai abu kartojom –
Aš su tavim, o tu su manimi.
....
Išnarstau dieną  po dalelę, smiltį,
Vėl pasirengus būti viltimi,
Neleisk man, Viešpatie, šiandien numirti,
Dar nepajutus Meilės širdimi...
Vasara7

2017-02-16 18:57:16

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-02-17 14:04:13

tikra...dėl Meilės verta gyventi.

Vartotojas (-a): Santaja

Sukurta: 2017-02-16 20:08:59

Jautriai.užkabina

Vartotojas (-a): Nikole Bergman

Sukurta: 2017-02-16 19:15:21

Paskutinės eilutės tiesiai į širdį...neliūdėkit, būkit viltimi...

Vartotojas (-a): bitėžolė

Sukurta: 2017-02-16 19:14:45

Jautru ir įtaigu.