Liepsnoja pakelėj klevai,
Ruduo nudažė jų apsiaustą,
Užgeso paskutinis saulės spindulys,
Klevai liepsnot aprimo.
Gal nesudegs per naktį jie,
Gal dar išliks žarijos.
Ir aš į klevą panaši, tik tai ruduo
Mane kitom spalvom jau dažo.
Ir aš degu lyg klevas rudenio ugny,
Ir aš geriu spalvotą rudens ryto rasą.
Ir aš į rudenį kreipiuos, prašau užtrukti dar pabūti.
Nenoriu aš šaltos žiemos,
Aš ledo gabalu nenoriu būti.
Liepsnoja pakelėj klevai
Ir aš su jais liepsnoj. Liepsnelės lapų,
Neužgeskit kuo ilgiau, aš rudens valsą
Dar sušokti noriu, kartu su lapais,
Su klevais, kartu su rudeniu spalvotu,
Kartu su čežančiais takais ir metais mano
Ant takų suklotais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2017-02-15 13:54:28
Vaizdingas rudens paveikslas, į kurį įpintas prabėgančio laiko skaudus minoras... Įtaigu...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2017-02-15 12:49:55
Užburiantis lapų čežėjimas ir sukūriai..
Graži paralelė su gyvenimo metais.