Gerai, kai dar pasaulis visas tavo.
Ateina laikas, kai sumažėja jo pusiau.
Matai, kaip jis kitiems dar tik prasideda,
Gal įpusėjo, kai kas iš naujo bando jį sugaut.
Tas jausmas tarsi užmuša, tas jausmas,
Kai pasaulis susitraukia taip stipriai,
Kai kituos matai jį tokį jauną, o tau sapnuojas
Vėjo nešami būti laikai.
Matai aplink jaunystę, džiugesį, laukimą,
O tau jau laukti tarsi nėra ko.
Atsitrenki į laiko ir būties vitriną,
Kur viskas sudėliota jau ne tau.
Kas už vitrinos paslėpta tamsioj lentynoj,
Jau taip nebereikšminga ir nyku.
Viduramžio depresija turbūt mane kankina,
Pasaulis sumažėja, kai perpus...