Vėl atsigręšime į Didžią datą,
Tada ištryškusį vilties šaltinį,
Kuris dabar plačiai, galingai teka
Lietuvių širdis atgaivinęs.
 
Stiprėjo jis ant vyrų rankų,
Su Trispalve ir Vyties žirgu,
Per žemę nešė džiugų gandą,
Kurį tada plačiai išgirdo
 
Sena Europa ir pasaulis,
Tarsi staugimą  vėlei vilko,
Pakilusio gyvent iš naujo
Prie Baltijos krantų ir Vilniaus.
 
Tų metų didvyrius pagerbsim
Gėlėm ir bočių dainomis,
Garbingus puslapius atversim,
Rašytus aukso raidėmis.
 
Buvo 16-a Vasario,
Dar neilga žiemos diena,
O jau žinia, žinia pleveno —
Bus Lietuva laisva, sava.
 
Rodos, tik popierius, tik Aktas
Ir Signatarų parašai,
Bet nuo tada tas baltas lapas
Tapo valstybės pamatais.
 
Vėl atsigręšime į Didžią datą,
Vilties šaltinį Lietuvos vaikams,
Kuris gyvybę mūsų tautai neša
Visiems, tikėkime, visiems laikams.