O aš verkiu sekmadieniais,
Net ir sapnuose, autobusų 
Stoty mojuojant ranka
Į išvažiuojančią laimę.

Retkarčiais tegrįžtančią 
Ir iš visų skaudulių širdyje
Labiausiai apkartinančią
Dantis, kai save kandžioju.

Lyg laikas įstrigęs laikrodžio
Rodyklėse – niekad nepabėgsi,
Jei tave vejasi pikčiausias šuo,
pasiruošęs tave sudraskyt.