Dabar jau viskas, ką aplink matau,
Vien prieblanda, gili bedugnė,
Kad židiny įkurtum ugnį,
Nors suledėsiu,
Nepriminsiu tau.
 
Daug abejonių krebžda manyje,
Paklydom, nors gal nenorėjom.
Kai plaistos juodmarškiniai vėjai,
Kas apsaugą suteiks
Mums kelyje?
 
Paletę pasiimčiau su dažais,
Kurie vaivorykštės spalvom pažais,
Ar grįš atgal dienų
Dosnumas?
 
Tavęs paklausti man jau nevalia,
Dažnai pritrūkstam žodžių, kai šalia
Mūs nuodėmių
               sudėtos
                        sumos.