Nesimato šviesiau...
Nesvarbu, kad pasnigo.
Spingsi blyškiai žibintai ledinėm kepurėm.
O pavargusi upė po tiltu sustingo.
Turi dugną jinai, tik dangaus nebeturi...
Girgžda žingsniai po kojomis...
Brydėmis lieka.
Pėdos baltos. Greta lyg nutolstančios burės.
Tik ar myli, jau burtai teisybės nesako,
Nes pasidavė šalčiui baltgalvės ramunės.
Vietoj paukščių – vien debesys...
Šakos nusvyra.
Ne nuo sniego naštos joms sunku atsitiesti.
Pabučiuoji ant lūpų pakibusią tylą,
Nuo akių nusibraukęs liūdnumo pavėsį.
Iš vidinių kišenių dangus beria sniegą,
Tu suspaudi jį saujoj... Pašildai... Ir nieko...
Tik ištrykšta lašais...
------
... o po kojomis stiebiasi
Mažas žiedas vilties –
Naktyje balta sniegena...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-02-10 20:22:54
labai labai gražios eilės, priglausiu
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-02-09 22:28:44
Eilės lyriškos, nuoširdžios bei džiuginančios skaitytojų širdis.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-02-09 16:55:06
nepaprastos, stebuklingos eilės...
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2017-02-09 10:14:37
Glostanatis jausmingumas su puikiomis metaforomis... Lyg visą amžių buvusi tarp geriausių lyrikų. Šaunu. :)
Vartotojas (-a): Medis
Sukurta: 2017-02-09 08:42:53
Gražu, bet užkliuvo pirmas žodis(sakau, tik man)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2017-02-09 08:00:16
Lyg šokis :)
liūdnas, grakštus, su trupiniu šviesios, kairėj vidinėj kišenėj :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-02-09 00:33:11
Turi dugną jinai, tik dangaus nebeturi... Super, stipru.