Nesimato šviesiau...
Nesvarbu, kad pasnigo.
Spingsi blyškiai žibintai ledinėm kepurėm.
O pavargusi upė po tiltu sustingo.
Turi dugną jinai, tik dangaus nebeturi...
 
Girgžda žingsniai po kojomis...
Brydėmis lieka.
Pėdos baltos. Greta lyg nutolstančios burės.
Tik ar myli, jau burtai teisybės nesako,
Nes pasidavė šalčiui baltgalvės ramunės.
 
Vietoj paukščių – vien debesys...
Šakos nusvyra.
Ne nuo sniego naštos joms sunku atsitiesti.
Pabučiuoji ant lūpų pakibusią tylą,
Nuo akių nusibraukęs liūdnumo pavėsį.
 
Iš vidinių kišenių dangus beria sniegą,
Tu suspaudi jį saujoj... Pašildai... Ir nieko...
Tik ištrykšta lašais...
------
... o po kojomis stiebiasi
Mažas žiedas vilties –
Naktyje balta sniegena...