sakyti, kad esi man viskas –
tai nepasakyti nieko...
tik oro virpinimas...
te tvinksniais kalba jaučianti širdis...
tiktai joje tu pėdsakus palieki,
kai išeini... nors ir trumpam.
kai pareini,
širdis vėl šoka tvistą
be partnerio –
tik tavo sielai padaryta išimtis.
tuščiom dejonėm vietos nebelieka,
sniegu sutirpsta praeitis... ta buvusi,
kurioj savęs ieškojau,
įsmukdama purvan ligi ausų,
o tu nė karto nedvejojai,
tik traukei keikdamas visu balsu.
tegul.
aš iš tavęs priimsiu viską.
žinau.
tu nepaduosi man 
užnuodyto vandens
ir nesutepsi sumuštinio ant aštraus kartėlio,
nors debesys juodi tau sielą dengs.
... nes neturi tu užanty pasmerkiančio akmens...
-------------
esi man viskas.
ir buvai, ir būsi. širdis neboja vėstančio rudens.
gležna prigludusi prie tavo kūno
kartoju tarsi maldą –
meilė prisikels...