Momyta nebaku badirba. Jau vysa lovoj. Našu lovon jai ir volgytų: un dvėjų rėkėlių jodos duonos ažutepjau sviesto, un vienos uždėjau dašros papjausčius, un kitos česnoko plonai padėliojus. Ton pačion torelkėlan įdėjau agurko rūgštaus. Momyta jėma vienų rėkėlį, kunda, čepsi, un man žiūri ir klausia:"Iš kur gi tokios dašros gavai?" Tadu jau dėšini runku sugraibo rūgštaus agurko šmotėlį ir tada burnon, o kairai runkoj turi suspaudus čielų agukėlį, nedickų tokį. Sakau:„Ko gi to nevolgai, nekundi?“ „Iš dešinas skaniau“. Va šitiaipos.