„Apsvaigimas!“

Santrauka:
Faktografija
Visaip mėginau gelbėtis nuo kankinimo kankinančia būsena. Taip pat ir nuo pačios kankinančios būsenos – šiam reikalui kartą atsikimšau butelį degtinės ir gerokai truktelėjau. Netrukau apsvaigti, ir tada išgirdau man sakant: „Apsvaigimas!“ (Štai kaip atsispindi jiems mano egzistavimas – ir apsvaigimą iškart pastebėjo.). Pasakė tokiu tonu, kuris reiškė, kad numos į mane ranka, jei taip elgsiuos, gersiu. Ir tai mane paskatino gelbėtis degtine. Tikėjau šansu, kad iš tikrųjų numos į mane ranka, tai kvėptelėjo amnestavimu ar bent nekankinimu bangomis, mažesniu kankinimu. Bet gėrimu nelaimėjau nieko, tik vos nepralaimėjau daugiau.
Nuo degtinės apsvaigstama, apsvaigstu savaime, bet ir bangomis taikė apsvaigimą. Jie turi galimybę ir svaiginti, ne tik ant žemės paguldyti. Pargriovę ant žemės, kai nukritau sąmonės netekęs, buvo tik sykį, apie tai rašau atskirai. O svaiginimu dažnai vaišino. Antai pas svainę. Tik šiek tiek pas ją viešėdamas išgėriau, o girtą padarė kaip visą dieną gėrusįjį. Vėliau mano paties namuose kelis kartus tą patį pakartojo. Bet svaigioje būsenoje egzistuoti nesunku, tai gal ir todėl šiuo persekiojimu nepiktnaudžiavo. Aš mielai būčiau keitęsis kankinimą kankinančia būsena į būseną „būti svaigume“. Tai nepalyginamai lengviau. Žinoma, jei svaiginimo būsenos metu nebūna įjungta ir kankinimo būsena. Darydavo ir taip: ne vienu kankinimu kankindavo tuo pačiu metu, o netgi dviem ir daugiau. Platų persekiojimo spektrą turi KGB srutos, jų nusikalstama aparatūra. Ir svaiginimas skirdavosi poveikiu, net tik savo trukme. Vienąkart būdavo vienoks, kitąkart kitoks. Trumputėlį svaiginimą taip pat taikydavo, tokį, nuo kurio nenukrenti, o tik pajunti, kad krisi, trumpam prapuola suvokimas, ne tik prote, bet ir akyse – vaizde, kurį matai, viskas trumpam susiliedavo lyg į šviesų rūką. Kitus kartus, svaiginimą laikydavo visą pusdienį, ir su ūžesiu galvoje, bet ir ūžesys daug nekenkdavo, lyginant su kankinimu kankinančia būsena, kurių taip pat labai daug. Jos nesiskiria tik tuo, kad visos sunkios, o kai kurios – ir labai sunkios, neatlaikomos. Sunkiausia „Gimdymas“. Kad tu, visuomenės atmata, šitaip gimdytum, kuris mane kankinai, niekše echidna! Nekirsčiau tau niekšiškos rankos, bet verta ir galvą nukirsti.
 
2013 m.
 
P.S. Vėliau nualpino vėl, bangomis paguldė ant grindų – parkritau, sąmonės netekęs. Tai jie man padarė nedarbo dieną (liepos 6 dieną), anksti ryte.
Jonas Baranauskas

2017-02-04 21:36:18

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Komentarų nėra...