Surinksiu laiko trupinius
ant amžinybės stalo
ir padalinsiu tiems, kurie sušalo
nuo balto speigo sielų glūdumos
ir nuo belytės vienumos...
kol dar nepasiektas tas liepto galas,
kur supas tik mintis sprangi –
tai išgyvena ir kiti...

Pasidalinsiu laiko likučiu
ir patirtim užgrūdintos vilties –
tikėki ateitim ir ji nuties
po tavo kojom naują vagą.

Jon sėki, ką turi geriausia,
berk dosniai, ir tikrai tada
ramybę sieloj tu atgausi,
su ja ateis kita pradžia.
 
Pasveikink ją ir palydėk pasaulin,
papuoški sidabru brandžios minties –
kas buvo, kas yra, kas bus dar –
tai mano vieno atradimų kelias,
brūkšnelyje trumpam 
tarp datų mano – gimimo ir mirties.