Nebūkim dideli.
Maži pabūkim
Išėję vieškeliu tegul ir netolies.
Sau pasilikime bent vieną pienės pūką
Aukštai pakilusį virš Žemės didelės.
 
Nutūpkime, kada ateis tas laikas –
Sparnus nuplaukime tartum drugys rasom...
 
Kodėl, gyvenime, esi toks paikas –
It vaikas
Per ražienas bėgdamas basom?
It vaikas –
Mėgaujies ilgiu šešėlio,
Net nesuprasdamas, kad saulė jau žemai...
................................................................................
 
Nebūkim dideli.
Pabūkime išėję
Į ten,
Kur baigias ir prasideda namai.