Išmėtėme kas mums nereikalinga
Savy, šioj žemėj ir danguj aukštai,
Tad žiemos įprastos –
Beveik nesninga...
O aš dėkoju tau.
Bet ne už tai.
 
Ir ne už tai, kad kovas jau lėkuoja
Per daug anksti atėjęs –
Lyg į vestuves
Ir greit žibuoklės skleisis, žirginiai...
 
Gal tuoj jau
Kažkas akis man užrištas atriš, nuves
Į tų žydrų svajonių labirintą,
Kuriam kadaise klaidžiojom abu,
Vartus suradome neužrakintus –
Tada skubėjai...
 
Dabar aš skubu
Pabūt truputį be tavęs laimingu
Savy, šioj žemėj, net danguj aukštai...
Šią žiemą snigo daug.
Ir ypatingai...
.........................................................................
 
Todėl dėkoju tau –
Už tai...