Nieko man nežadėjai,
gėle ir Violeta.
Pats pasiėmiau,
ko norėjau –
kaip karūną
Dievo Motinos katedroje,
kuri
tekančios upės salelėje
tebestovi.
 
Ir tuo labai nusidėjau,
kad tėvynę per daug mylėjau.
Bet kitaip tada negalėjau,
kai tokių kaip aš dar reikėjo.
 
Ak Violeta!
Pabaigiau vyną man žadėtą –
kai ėmiau, ko norėjau,
kitai dienai nepasidėjau.
 
Ak Violeta, Violeta!
Mane, seniai nugalėtą,
KGB gaujelė kankina,
paskutinei kelionei brandina,
kaip vyną.

Vilniuje, 2014 m.