Kur nulindot, svajos subrandintos,
Kas jus paslėpė, kodėl tokia tyla?
Juk iš meilės, džiaugsmo esat pintos,
Kodėl brendat ta upe gilia?
Aš šaukiu, meldžiu atgal sugrįžti,
Ir žavūs troškimai jūsų gedi,
Pažadu vėl kaspinų žydrų pririšti,
Kad tik lūkesčiai nesnaustų — kažką geba.
Kur pabėgot — tuščios jūsų vietos,
O ir sielą liūdinat taipogi,
Grįžkite, mes laukiame... iš lėto,
Prie širdies vilčių tik glauskitės — saugoka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2017-01-31 19:33:39
Kaspinais ir lūkesčiais neprisišauksi svajų – jos baigiamuoju saugoka nubaidomos (žodis nusako ribotą saugumą). Na, ir lūkesčiai, kurie kažką geba – gana nestiprūs, tarsi leisgyviai (ar visa viltis į kaspinus, kurie skraidins?)
Eksperimentavimas, žaismingumas gerai, bet verta žiūrėti ir prasmės.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2017-01-31 15:20:28
Svajos brandintos kartais taip ir pasilieka mumyse - svajomis...