Būk ramus

Santrauka:
Skiriu savo tėčiui kalviui ...
Ar girdi ?
Juk girdi naktimis
Kaip per metų kalnagūbrius aidi
Kūjų dūžiai iš protėvių kalvių.
Seniai...
Jau seniai liepsnomis žaidžia žaizdras,
Tau metalas paklūsta seniai.
 
Ir kalbiesi...
Matai kaip per širdį ateina
Į jo šaltį nauja gyvastis.
Metalinė griežlė suokia dainą
Rodos, mostels sparnais ir nuskris ...
 
Ir neslėpk -
Vietoj sapno galvota
Kaip per mintį į formą išeit.
Juk metalas visai ir ne juodas
Kai pražysta lelijų žiedais.
 
Ar žinai
Kiek palaiminai kryžių ?
Plaktuku, ugnimi ir širdim...
Kiek kapuose jų sergsti ramybę
Ant koplytstulpių dvelkia rimtim...
 
Atsakyk –
Juk laimingas? - Nes laimę
Šimtais pasagų sėjai kitiems.
Taip gyvenime būna savaime-
Atiduodi, o grįžta vis tiek.
-------
Nebijok...
Kai užgęsusius pelenus
Nuo vėjarodės vėjas blaškys,
Būk ramus – juk beribis gyvenimas,
Nes darbuose gyvena širdis...
 
Saulėlydis

2017-01-26 11:04:19

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2017-01-27 12:47:57

Labai jausmingas eilėraštis tėčiui.

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2017-01-27 00:28:07

Puikus tėtis ir eilėraštis:)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2017-01-26 23:26:00

Man kalviai truputį mistiniai personažai. Šaunu tokį tėtį turėti. Gerai parašyta, tikrai liuks.

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2017-01-26 18:42:43

labai gražiai pagerbtas tėvelis, puikios eilės

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2017-01-26 16:51:49

Labai šauniai išsakyti jausmai. Labai, labai patiko.

Vartotojas (-a): Rasojimas

Sukurta: 2017-01-26 15:53:52

gera, kai tokia pagarba ir švelnumu gyvi jausmai tėčiu...ne dažnas gali tuo pasigirti...

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2017-01-26 14:42:08

pabaiga viską pasako...Geras