Santrauka:
Skiriu savo tėčiui kalviui ...
Ar girdi ?
Juk girdi naktimis
Kaip per metų kalnagūbrius aidi
Kūjų dūžiai iš protėvių kalvių.
Seniai...
Jau seniai liepsnomis žaidžia žaizdras,
Tau metalas paklūsta seniai.
Ir kalbiesi...
Matai kaip per širdį ateina
Į jo šaltį nauja gyvastis.
Metalinė griežlė suokia dainą
Rodos, mostels sparnais ir nuskris ...
Ir neslėpk -
Vietoj sapno galvota
Kaip per mintį į formą išeit.
Juk metalas visai ir ne juodas
Kai pražysta lelijų žiedais.
Ar žinai
Kiek palaiminai kryžių ?
Plaktuku, ugnimi ir širdim...
Kiek kapuose jų sergsti ramybę
Ant koplytstulpių dvelkia rimtim...
Atsakyk –
Juk laimingas? - Nes laimę
Šimtais pasagų sėjai kitiems.
Taip gyvenime būna savaime-
Atiduodi, o grįžta vis tiek.
-------
Nebijok...
Kai užgęsusius pelenus
Nuo vėjarodės vėjas blaškys,
Būk ramus – juk beribis gyvenimas,
Nes darbuose gyvena širdis...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-27 12:47:57
Labai jausmingas eilėraštis tėčiui.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2017-01-27 00:28:07
Puikus tėtis ir eilėraštis:)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-26 23:26:00
Man kalviai truputį mistiniai personažai. Šaunu tokį tėtį turėti. Gerai parašyta, tikrai liuks.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-26 18:42:43
labai gražiai pagerbtas tėvelis, puikios eilės
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2017-01-26 16:51:49
Labai šauniai išsakyti jausmai. Labai, labai patiko.
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-26 15:53:52
gera, kai tokia pagarba ir švelnumu gyvi jausmai tėčiu...ne dažnas gali tuo pasigirti...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2017-01-26 14:42:08
pabaiga viską pasako...Geras