Tai vyzdžio gelmėje
karšta viela įrėžtas horizontas,
punktyrais išsipildantis
gimdyvės sapnas –
betonas namo,
samanom apaugęs
į minkštą sieną susigėręs
senas geismas –
Manęs ir vėl nėra,
bandau save,
ar prarastąją dalį
per dusulį iš naujo
įkvėpuoti.
Nebūsiu grįžtanti,
nes dubury sugavo
gimstančią –
Nebūsiu grįžtanti
į nesamojo laiko
sodą.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2017-01-26 19:05:37
labai įdomiai, savitai pamintijote, labai patiko
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2017-01-26 10:24:14
Taip, daug netikėtų posūkių...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-26 00:58:37
Man labai įdomus. Na, sakyčiau, kad net labai patiko tas savotiškas minčių dėstymas, metaforos.