Ištaria svetimas žodį –
Tartum kitai...
Pažada dangų parodyt.
Tu jį matai?
 
Virpančiom rankom paglosto
Baltas krūtis.
Sėda karaliui prie sosto –
Melo marti.
 
Deglą kas naktį įžiebia,
Rūksta smala.
Mėtos sulaužytas lieptas –
Kelio nėra.
 
Svetimą veidą uždengia
Tavo plaukai.
Žyla mėnulis prie lango,
Bet neilgai –
 
Atneša rytas tau duonos...
Klumpa rasoj –
Išgeria nuoskaudos skonį
Pievoj visoj.
 
Svetimom lūpom bučiuoji
Saulę dienos –
Debesys svetimą rojų
Ar dovanos?
........................................................
 
Nes nepražys vieną dieną  
Du lubinai –
Dalgio išaštrintas plienas –
Tu tai žinai...