Ar kas paims mane už rankos,
Ištars – sveika, miegelis kaip?
Iš laimės tyliu – laikas brangus,
Bet lūpos išberia – visaip...
Ar mūsų žvilgsniai susitiks,
Paklaus – ko laksto tavo akys?
Švelnia ranka palies... patiks,
Nesupratau, ar man ką sakė?
Ar perbrauks tyliai man per plaukus,
Dar pasakys – gerai atrodai...
Ką čia kalbi? Amžiaus sulaukus,
Raukšlelių nėr – šypsnys parodo.
Ar būna taip, kai jau senjorai,
Ir metų brydė gan ilga,
Širdy jauni, kalboj – bajorai,
Brandi jau išminties smilga...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-24 10:55:55
"...Šitame sename savo kūne aš tebesu jauna - tebeturiu jausmus bei geismus ir svajones. Senatvė - tai žiauriausias kerštas, kurį mums siunčia Dievas..." (Kolina Makalou) Jūs (žiūrint į nuotrauką) be abejo esate kur kas jaunesnė negu literatūrinė herojė. Jai buvo septyniasdešimt dveji metai.