Neapsakyt žodžiu, kas virpa erdvėje,
Kai atpažįsti tikrą sielos draugą.
Tyli daina širdžių, suskambusi drauge,
Ligi dangaus, ligi žvaigždžių išauga.

Neapsakyt žodžiu tyrumo ir gelmės 
Širdim patyrus begalinę būtį.
Taip gera jaukume ir visiškoj dermėj
Prabėgančias akimirkas išbūti.

Ir nesvarbu kalba, ir nesvarbu vieta, 
Svarbu tiktai buvimas – jis tik vienas.
Svarbu akimirka prabėganti šita, 
Kurios metu sugriūva visos sienos

Ir lieka Vienis!