(Per pusę politika su lyrika)
 
Penktadienis.
Palšam rūke nuskendo aukštos eglės,
Prisiglaudė prie žemės drėgnas sniegas.
Matyt, net juodvarnis neranda kelio
Atskrist, pažadinti manęs iš miego.
 
O kitados, pačioj viršūnėje nutūpęs,
Lyg senas radijas transliuodavo žinias,
Kas siautė naktyje tarsi būtų padūkęs,
Ir šlamštė ąžuolo nukritusias giles.
 
Bet rimtesni pasaulyje dalykai dedas,
Jį Trumpas ruošiasi kietai laikyt,
Tik Putinas, vienintelis jam vis dar geras,
Kitiems teks karčius pipirus nuryt.
 
O ir pas mus, Seime, kaip košės katile,
Sukeltos tuščios aistros verda.
Gražu žiūrėt — visa žiniasklaida jame
Bando surast kąsnelį gardų.  
 
Žinau,
rūkas lietum iškris ar vėjas jį nupūs
Ir vėl diena ateis tikrai šviesesnė.
Kas su žemele mūs ar su pasauliu bus?
Iškilęs klausimas – kur kas sunkesnis.