Vieną rytą pašauksi. Sugrįšiu. Žinau taip žadėta
Nesklęsti bus varteliai. Žels takas žole...
Meriškuotos užuolaidos glausis prie stiklo dulkėto,
Glausiuos aš prie dar žydinčios vyšnios. Šalia
 
Guls šešėlis. Ne vienas jo buvo aplotas.
Lyžtels koją, subarškins sunkia grandine...
Ant žiogrinės tvoros molio puodas raštuotas
Atmintis ims už rankos ir tarstels – eime...
 
Aš pakelsiu akis į aukštybes kur kimbasi beržas
Ir varnėnu čiulbėsiu užkimus lig pat jo šerdies...
Gal žemėlapy taškas esi neįžiūrimai menkas,
Bet manojoj širdy tavo vietos joks laikas nelies.
 
Grįšiu aš. Obelin leisis saulė raudona,
Po darbų vyrai darniai už stalo susės.
Glaus prie lūpų po riekę gyvenimo duonos
Ir žegnosis prašydami Dievo vilties..
 
Pasitiks avilys. Be spalvos, bet su bitėm,
Perlauš korį pusiau baltas liepų medus...
Tilindžiuos varpeliu pievoj karvė sumykus,
O žydėjimas lino bus giedras, svaigus..
-----
Parėjau aš...
Išrasojo akmuo kerčioje sąmanotas,
Prie smūtkelio suklupus pravirko širdis...