Kai sužėruos aušra pro eglės šaką
Ir pilki debesys danguj paraus,
Norėčiau rast patį tiesiausią taką
Nubėgt prie pirmo spindulio skaistaus.
 
Kai žemė sveikins naują vėsų rytą
Ir žvaigždės ges visatos gelmėse,
Ramybę skelbs laukams diena prašvitus,
Nubus žiedai, žolynai pievose.
 
Ką man atneš, ką į rankas paimsiu,
Kokiais darbais įprasminsiu save?
Būtų gerai, kad pėdos, kur įminsiu,
Ilgai neskęstų laiko dulkėse.
 
Nors mažą rytmečio dalelę
Prisegt norėčiau prie minčių,
Gal jos eilėraščio posmely
Nušvistų saulėtu žodžiu.
 
.................................................
Kai sužėruos aušra pro eglės šaką,
Ją sveikins paukščiai giesmėmis.
Nauja diena tegul per žemę teka
Žmonėms gera, šviesi, rami.