Ramūs
Mano kaimo žmonės,
Jų darbai nutirpus sniegui,
Ir jų kalbos apie valdžią,
Kuri visiškai ne jų.
Jei pamilsta jie –
Tai amžiams,
Jei supyksta –
Neduok, Dieve,
Ant naminio gyvulėlio,
Svetimo ar giminės.
Ne beraščiai jie, bet knygą
Vis rečiau beatsiverčia,
Nors prireikus uždainuoja
Paulių Širvį iš širdies.