Lai bus palaimintas dievų kiekvienas,
Kuris pravers duris į EGO pasauliniam vėjui,
Papurtys sielą, apvaisins mintis,
Praskleis aistras, įvardins norus
Ir tu neliksi it maiše sudžiūvęs užsilikęs grūdas.
Kažką pradžiugins it įspindus saulė,
Bet neuždengs pilkais šešėliais
Tava valia, galia ir protas,
Darni pusiausvyra tarp to, kas amžina,
Ir to, kas nevertinga,
Teisingas žodis ūgliui ir šaknims,
Proporcija žavinga patvarumo ir švelnumo
Bei atlaidus skaidrėjimas,
Neširdaujant dėl nutrintų pavalkuose pečių.
Lai bus palaiminti dievų
Visi, kas davė meilės,
Lyg būtų sulą tavyje pakvietę trykšti fontanu,
Kol tu pagirdysi kiekvieną, kas prieis ištroškęs.
Tas vėjas švelniai atsijos nuo EGO dulkes
Ir jos paslaugiai guls ant piligrimų kelio.