Tėvyne mano – pilkapis prie kelio,
Didybė ąžuolų šventa.
Kalne gražiai rugeliai želia,
Žemiau – rūkuos paskendusi giria.

Tėvyne mano – melodingas žodis,
Jaukumas tas sodybų ramumos,
Ir giesmės, kur nuvargusį paguodžia
Darbštuolį po sunkios dienos.

Tėvyne mano – gilios mūšių žaizdos,
Dygliai erškėčių ant galvos šviesios.
Kaip atsitiest Tau, kaip vargus palaidot,
Kai šitiek pykčio dar, ir šitiek netiesos?..