Ramų ir vėsų rudens vakarą parduotuvėje taip pat buvo ramu. Pirkėjų buvo nedaug, pardavėjos sėdėjo kasose ir krapštė nosis ar naršė savo telefonuose. Diena prieš tai buvo sunki ir įtempta, ypač jaunai pardavėjai Akvilei, kuriai visą dieną suko vidurius. Mergina visą darbo dieną, vos tik radusi laisvesnę minutėlę, lakstė į tualetą ir ten skystai triedė. Matyt, buvo suvalgiusi kažką papuvusio.

Dabar Akvilė sėdėjo kasoje atsipalaidavusi ir naršė telefone. Komentavo savo brangiausiojo nuotraukas, dėliojo širdeles, dalinosi visokiais saldaus turinio paveiksliukais apie meilę. Bet neilgai truko tokia lafa – merginai kur buvus, kur nebuvus vėl ėmė sukti vidurius. Iš pradžių panelė sutraukė žiedinį raumenį ir kiek tiesiau atsisėdo, labiau suspaudusi užpakalio bulkas, bet tai nelabai padėjo. Jautėsi, kad vėl ateina nauja trydos banga, ir laukti toliau gali būti pavojinga. Sunkiai atsidususi Akvilė nutarė nueiti į WC.

Bet kaip tik tuo metu prie kasos priėjo kreivai nusipiešusi antakius, nelabai patikimos išvaizdos šviesiaplaukė tamsiomis plaukų šaknimis ir padėjo skenavimui butelį degtinės, pakelį sulčių ir stiklainį raugintų agurkų. Akvilei nieko daugiau neliko, tik ją aptarnauti. Kaip tyčia prie tos pačios kasos priėjo dar viena pirkėja – pagyvenusi dama su keistai išsipūtusiu rankinuku. Garbaus amžiaus dama pirko tik sūrelį su razinomis.

Akvilė panosėje tyliai nusikeikė, bet ką jau darysi – reikia aptarnauti. Nusprendė eiti į tuliką po to, kai aptarnaus šias dvi ponias (gal ir paneles). Mergina paėmė degtinės butelį ir nuskenavo. Skaneris pyptelėjo, ir kartu su pyptelėjimo garsu Akvilės viduriuose viskas pradėjo vartytis, stipri srovė kaip pasiutusi ėmė veržtis link išangės. Merginai net akyse pažaliavo – na kaip tyčia stovi pirkėjai, o jai susuko vidurius taip, kad nėra kur dėtis! Panelė iš paskutinių jėgų bandė laikyti, drebančiomis rankomis paėmė stiklainį su raugintais agurkais, nuskenavo... Skaneris vėl pyptelėjo, o Akvilė tuo pačiu metu... Pirstelėjo. Su siaubu mergina pajuto, kad tai nebuvo paprastas pirstelėjimas – kažkas skystai patekėjo į jos trusikus.

O tuo pačiu metu pagyvenusi dama nusiėmė beretę nuo žilos galvos ir šveitė su ja prieš ją stovilnčiai pirkėjai nupieštais antakiais per jos peroksidinę makaulę. Ta įsiutusi atsisuko.

– Kas tau yra, padla? Ko čia daužais?
– Ko tu čia perdi prieš mane, pacanke? Kur tavo kultūra?
– Kas, aš perdžiau? Nusišneki tu blyn, dura! Pati gal ir perdei.
– Snargle tu, galvoji kad aš negirdėjau? Stovi eilėj ir perdžia ant žmonių! Kur tu augai, tvarte?
– Oi oi, jūs žiūrėkit, kas čia šneka! Pati gal ir iš tvarto. Atrodai tai kaip paskutinė čiučela, tikrai blyn pasakyčiau kad tvartuose miegi.
– Aš tai nors viena miegu, o į tave pasižiūrėjus tai panašu, kad tu su puse miesto miegojus. Ir dar perdžia! O su bernais irgi taip perdi?
– Pati tu perdyla! Šūdų gal nelaikai? Ajomajo, dvokia! Fuuuuu!!!

Kaip tik tuo metu dvokas nuo Akvilės trusikų pasiekė pirkėjų uoslės receptorius. Mergina sėdėjo kasoje raudona kaip burokas, susitraukusi ir prispaudusi šlapią pasturgalį prie kědės, bet pirkėjos į ją nekreipė jokio dėmesio.

– Apsišiko!!! – užsispaudusi nosį rėkė šviesiaplaukė kreivai nupieštais antakiais, – sena lerva apsišiko! Žmonės, žiūrėkit! Pati apsišiko ir dar kaltina padorius piliečius. Saugokitės šitos bobos, jinai aferistė!
– Ach tu narkomane, kaip tu šneki su pagyvenusiu žmogum! Aš tau į motinas tinku, kur ten į motinas – į bobutes, kaliause tu dažyta! Taip ir neatpratai į kelnes šikt? Su bernais tik duotis įpratai, šalava?
– Ė tu dura, kokia aš tau šalava? Matei gal, su žvake stovėjai, duračka tu sena! Kokia aš tau narkomanė? Pati gal badais?
– Tau ant snukio parašyta, kad tu šalava, patūsa tu paskutinė! O kad tu prisišikai, tai visi girdėjo, ir su žvake nereikėjo stovėt. Tuoj visi pamatys, kas čia apsišiko!

Moteriškė pripuolė iš galo prie merginos, pakėlė jos miniaką ir atsmaukė stringus. Subaltavo užpakalio skruostai, aplinkui susirinkę žmonės pradėjo juoktis, o keli bernai sušvilpė ir surėkė „Vaaaaauuu!!! Davai dar!“

Merga po tokio akibrokšto net pažaliavo iš pykčio. Atsimokėjo tuo pačiu – pakėlė moteriškės sijoną ir numovė raudonus trusikus su baltais taškeliais. Pamatę pagyvenusios damos užpakalį tie patys bernai pradėjo švilpti ir laidyti gundančias replikas dar labiau, o visi kiti susirinkusieji vos negriuvo ant žemės iš juoko! Aišku, nė viena iš gražuolių nebuvo apsišikusi.

– Ką tu sau leidi, piemene! – sužviegė moteriškė „nepiemenė“ ir pastvėrusi tą patį sūrelį su razinomis, kurį norėjo įsigyti, išgleizojo jį į stipriai pridažytą „piemenės“ veidelį, o po to pastvėrė už plaukų ir ėmė rauti. Nesavu balsu cypė abi – ir ta kuriai rovė, ir raunančioji.

Mergina nutarė, kad reikia pradėti gintis. Prasivaliusi akis nuo varškės, pagriebė nuo stalo savo pačios nupirktą, bet dar neapmokėtą degtinės butelį ir užsimojo vožti garbaus amžiaus damai per makaulę. Tačiau ši pasirodė ne iš kelmo spirta – uždėjo meistrišką bloką rankinuku (akivaizdu, kad jau ne pirmą kartą dalyvauja parduotuvių kautynėse). Šnapso nol semkė sudužo šviesiaplaukės rankose, o pagyvenusios damos rankinuke kažkas suskambėjo.

Sulig tuo garsu atsidarė WC durys ir iš jo iššoko raumeningas apsaugos darbuotojas Andžeika, tikras kovinių filmų herojus. Sagstydamasis kelnes, jis pribėgo prie besimušančių damų ir ryžtingu judesiu griebė jas abi už rankų.

– Ką čia darom, merginos? Kas čia per konfliktai? Zakalibali visi muštis, jau penktas kartas šiandien!

Tuo metu apsaugininkas pamatė nudaužtą butelio kaklelį dažytos blondinės rankoje. Pasižiūrėjo į grindis – o ten šukės ir degtinės bala. Vaikinas net išbalo nuo to vaizdo – tiek šnapso ant žemės! Nors Andžeika buvo prisikačialinęs kaip žvėris ir pelnytai buvo laikomas gražiausiu visoje parduotuvėje, bet vargšui pakirto kojas, vaikinas susvyravo, vos nenualpo.

– Vajetau, panelės, ką jūs darot? Nol semkė šnapso! Tiek daug, taip skanu... Jūs galvojat, ką daužot? Negalėjot kokių agurkų sloiko sudaužyt?
– Tai va, yra agurkų sloikas! – surėkė blondinė, – dar ne vėlu! Aš tai žiurkei tuoj...
– Malyška, raminkis! – piktai suriko Andžeika.
– Kokia aš tau malyška, patriarchalinis kuily? Kuo tu mane laikai? Tu gal namie mergą uždaręs virtuvėj prie puodų?
– Teisingai panelė sako! – netikėtai užrėkė vyresnioji dama, ir užsimojo šlapiu rankinuku, – kokia ji tau malyška? Žemini moterišką lytį, laikai mus tik priedais prie vyrų?
– Nea, tikrai aš taip nesakiau...
– Duok tu jam, panele, o aš dar jam dadėsiu! Žinos, kaip diskriminuoti mūsų lytį!

Blondinė varške išgleizotu veidu laisva ranka pastvėrė agurkų stiklainį ir užsimojo juo, ketindama sudaužyti į apsaugininko galvą. Iš kitos pusės vyresnioji dama grėsmingai užsimojo šlapiu rankinuku. Andžeika atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje – abi rankos užimtos, nes jomis laikė už rankų šias dvi agresyvias ir neadekvačias mušeikas. Kaip atsimušti? Tik kojomis! Ir apsaugos darbuotojas ilgai nelaukė: nepaleisdamas agresyvių damų, pašoko į orą ir viena koja spyrė į agurkų stiklainį, o kita – į rankinuką. Stiklainis nuo smūgio nuskrido per visą parduotuvę ir išsitaškė į sieną, o ponios rankinuke vėl kažkas suskambėjo.

– Ponia, kodėl jūsų rankinukas šlapias ir dvokia alkoholiu, ir kas ten skamba viduj? Nagi, parodykit!

Riebiai nusikeikusi, ponia pakišo apsaugininkui į panosę rankinuką. Viduje buvo sudaužytas degtinės butelis, lygiai toks pats, kokį norėjo pirkti blondinė. Akivaizdžiai pavogtas, ir sudužęs nuo jaunosios merginos smūgio.

Andžeikai to buvo jau per daug. Jis vėl išbalo kaip popierius ir susvyravo:

– Dar viena nol semkė... Gerbiama ponia, jums manęs visai negaila? Tokią skanią arielką daužot, nu tikrai, jau geriau išgertumėt čia prie lentynų parduotuvėj... Nors nebūtų taip gaila... – iš to streso Andžeika net paleido pagyvenusios ponios ranką, ir čia jis padarė lemtingą klaidą.

Poniutė įkišo atsilaisvinusią ranką į ridikiulį ir iš ten ištraukė... Ne ką kitą, o pačią tikriausią granatą.

– Gulat staigiai visi! Antrą kartą nekartosiu! Gulat ant žemės, ir rankos šonuose, kad matyčiau! Arba susprogdinsiu visus jedreni feni! Nesupratot? Gulat! Skaičiuoju iki trijų, jeigu negulėsit, visiems pipiec! Vienas... Du... Du su puse...

Visi – ir pirkėjai, ir parduotuvės darbuotojai, ir apsaugininkas Andžeika, ir blondinė -– visi rėkdami iš baimės krito ant grindų. Stovėti liko tik pagyvenusi ponia su rankoje iškelta granata. Visi kiti gulėjo.

Ar tikrai visi? Ne. Už tualeto durų visa nutirpusi stovėjo Akvilė, kuri, pasinaudojusi sumaištimi ir Andžeikos atlaisvintu unitazu, buvo nuėjusi paviduriuoti ir nusiplauti užpakalio...

LAUKITE TĘSINIO.