Rūtos remias palangėn,
lyg atramos ieškotų,
o čia – Samanėlė prie lango
prašo dangaus pagalbos
versle.
 
Kitam vyrui užtenk,
kad žmona maitin,
apreng ir skolas padeng,
beliek pavadint tai verslu.
Samanėlė nori daugiau.
 
Sukalbėjęs tris Marijas
stovi perpučiams,
basas ir gėdos apimts
nuo šito išpažinimo. Ne iš gero
nori susirgt aizheimeriu.
 
Laimė nusigręž, kai to
visai nereik,
Samanėlė žiūri į delną,
linijos kalb apie talentą didelį,
šalia prierašas: jeigu negers.
 
Svajos nesikeič
tos mažos pilkos avelės
bliaun prie durų, alkanos lyg.
O juk pasuks kitu keliu ir nepaklaus:
ar suksi kartu?