Pas tave dar ne kartą ateisiu
Jau kadais užpustytais takais,
Pakerėta baltumo, apsvaigus,
Sutaršytais plaukais palaidais...

Basomis įsibridus į pusnį
Nevaitosiu nuo šalčio basa.
Noriu vėl iki skausmo pajusti,
Kaip kaskart, tam pačiam laukime...

Ledo gėlės ore tyliai supas,
Krinta tau ant pečių, ant plaukų.
Na, atspėk, kuri snaigė aš būsiu,
Nusileisiu ant lūpų karštų...

Nusileisiu, sušilsiu, sutirpsiu...
Ir manęs nebeliks... Tik sapnai...
Lauksi tu, kada vėl aš ateisiu...
Per pusnis... Sutaršytais plaukais...