Stovėčiau ąžuolu galingu,
Juk nepakistų man vertė,
Okeanu tapčiau didingu –
Ar liktų meilei nors kertė?
Giria nepereinama tapčiau,
Ar būtų man nuo to geriau?
Kopėčiomis į dangų lipčiau –
Ne ten, ne tą vagą varau...
Dangaus platybių amžinybė
Atskleidžia nuostabius dalykus:
Kas kūrė žemėje gyvybę,
Po žemės tvano Nojus liko,
Žiūriu aukštyn, klausau, matau
Ir suvokiu – Jis mane saugo,
Šiandieną ryškiai supratau –
Mano viltis danguje auga.