Ledo lytys, lyg ateivių laivai,
Eskadrilėmis  Nemunu plaukia,
Taip tvarkingai, ramiai, išdidžiai,
Koks piemuo  juos gena  ar šaukia.
 
Kur jūs plaukiat balti piligrimai,
Ar dar kelio ilga atkarpa,
Aš žvelgiu į jus nuo krantinės
Ir pamoju  švelniai ranka.
 
Laiko tėkmei visi  mes pavaldūs
Ir svarbi net sekundė trumpa,
Kad laiku sugautumei  sėkmę
Ir parvyktum kartu su sėkme.
 
Tad  tegu kiekvienam  žemės uoste
Lauks  ištroškusi meilės širdis,
Apkabins ir taip švelniai paglostys
Tą, kurs  tiesia meilei rankas.