Leiskit
man jausti savaip,
gandrams įkyriai kalenant,
į džiaugsmo taurę įpilt
liūdesio,
naktį rasa varvančio.
Leiskit
ieškoti rytais
laimės, nubėgusios ežeru.
Ranka jo bangas praskleist,
pasiimt nuo dugno,
kas nugulė akmeniu.
Leiskit
džiaugtis šerkšnu,
apvyniojusiu mano kaklą.
Būt šviesa naktyje,
kai lemputės bute perdega.
Suliepsnot ir sudegt,
dienai apmaudą liejant ant tako.
Tik akimirkai povu pabūt,
ryškiaspalviu drugiu ant žiedo.
Ir... voru nubėgti raizgyt
voratinklius, kai nesimiega.
Leiskit
būti viskuo ir niekuo
kelyje, kur dega ant sniego
sniegenos.