surask mane...
aš pasiklydau realybės labirinte,
tikėjau tuo, ką šiandien pamiršau...
viena blaškaus iki beribio skausmo –
tik neapleisk manęs dabar, viltie, prašau..
.
surask mane...
aš lyg tinkluos įkliuvęs paukštis –
plakuosi pamuštais būties sparnais...
nebekvepia skrydžiu padangių aukštis,
o taip norėčiau kilt su sakalais...

... aplink tamsa...
ir aklinos bejausmės sienos.
jos gniuždo valią pirštais nebyliais,
tarsi išalkusios ir plėšrios hienos,
betykančios aukos, kai jėgos ją apleis...

dairausi žiburio... ir ieškau kelio,
kvėpuoju tik viena gyva mintim –
tikiu – atrasi tu mane
kaip nepažintą žemę,
oazę saugią,
užkoduotą atradimų paslaptim...
------------------------------------------------
atrask mane...
išlaisvink iš nakties,
apjuosk mane savim
kaip vandenynas salą, –
aš trokštu susilieti su tavim,
nes tavo krantuose
man išganingas švyturys rusena,
lyg pažadas – nėr tiltų praeitin...
-------------------------------------------------
... ir tiktai realybės labirintas mano kelią mena...