Baltas sapnas ant šakelės
Sėdi ir linguoja.
Neliūdėk, palauk, vaikeli,
Sapnas – medituoja.
 
Tuoj nušoks jis, tuoj atbėgs čia
Į lovelę baltą,
Tuoj užklos vaikelį mažą,
Kad nebūtų šalta.
 
Tuoj apgaubs lyg debesėlis
Su vejelio burėm
Ir parodys tau, vaikeli,
Ką kraitelėj turi.
 
Nubarstys takus žiedeliais,
Kur paukšteliai gieda,
Ir įpulsi tu, vaikeli,
Į spalvotą miegą.