Nemindyk sielvarto takų, 
Negeisk dienų , kurios skaudėjo, 
Juk viskas čia savu laiku—
Tos lūpos perštinčios nuo vėjo.

Po baltu patalu žiemos
Išskydę vaizdiniai užmigo
Ir seka pasaką žiemos 
Tada, kai šitaip skaudžiai snigo.

Laibi varvekliai nuo stogų,
Languose spindinčios lelijos
Ir tokios pusnys —net baugu
Namuos užburtos karalijos.
...................................
Nemindyk sielvarto takų,
Prisnigo, jau pamiršom lietų,
Išeisime savu laiku, 
Neleidę laikui, kad skaudėtų...