Delną iškišau pro langą,
Aušrai skelbiau – gero ryto,
Meilė šiandien nepabrango?
O džiaugsmelis? vai, kaip švyti...
Laimė skrido jau į darbą –
Iškilniai galvelę lenkė –
Viltis tarė: jokio vargo –
Balta diena jau aplankė...
...............................................
Rankas išties ir tyliai tars –
Laimingas širdyje esi –
Priglaus, paguos, ne, ne, nebars –
Gyvenk, kol Many tebesi.
Ta šiluma giliai glūdės,
Brangesnė už bet kokį turtą,
Tiki, žinai, prie ko glaudies –
Meilė gyva, ne, ne, ne burtai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2017-01-06 19:30:13
Teminiu požiūriu tinkamai pasirinkta eilėraščio-dipticho forma.
Laimingumas tilindžiuoja varpeliais, kviesdamas visą pasaulį jo šventei.
Puikus darbas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2017-01-05 14:47:24
Nuoširdus ir mielas kūrinys.
Kai žinai prie ko glaudies - tai vadinasi laimė, o tuo didesnė, jei meilė gyva.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2017-01-05 08:32:23
Pasnigo ir visi apie baltumą prakalbo. Šilta Jūsų žiema.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2017-01-04 14:43:32
...kol meilė gyva...laimingi... nuoširdu ir tikra...
Vartotojas (-a): Rasojimas
Sukurta: 2017-01-04 14:33:29
šildančios eilės, patiko švelni ironija...