Tas mirguliavimas, tas vartymasis vis kita puse,
Tos bergždžios pastangos ir pirštų nusvilimas,
O užsidegus baimė nepaskęst
Ir atsilupęs vidur veiksmo grimas.
Prašau, priglausk, minutę suturėk,
Užspauski burną, kad neplūstų žodžiai.
Nebuvo nuodėmės. Iš kur tada kaltė?
Iš kur tas nerimas, kurį ore užuodžiam?
Maitinkim būtį išbaigtais jausmais,
Kol būto laiko užmarštis nekraipo.
Leis tik minutei pilnatve apsvaigt,
Kol rausvos žaros viršum miško plaikstos.
Matai — liepsnoju? Lai davatkos smerks.
Lietus išlyja, o sula — pakyla.
Beaistrės rankos gydančios sesers
Nukarūnuoja plinkantį ir žilą.
Pamatęs angelą suaikčioji Tikiu... 
Tada, kai niekas to tavęs neklausia.
Dvi sunkios ašaros iš užmerktų akių.
Patrauki delną. Ar mazgotą prausi?