Į rūškanu vėtru,
pridrėkusiu lauko rugoliu –
upės paukščiams pabaigus išskristi
nešunt gundžiai išgairintu dienu
į rymotus šlaitus
broliams kylunt iš klonių –
kelio dulkim nusėjunt unt plaukus
iš takažalių kelkruščius pinunt
į regėjimu dalgia –
šliaužiant drėgmei un rytus
prasitrynus veik kiemračia lunkui
braškunt lingėms nu svoria
klumpodams – mįslioju.