Po dvylikos prasideda iš naujo
Vėl pirmo mėnesio pirma nakties.
Linkėjimais suskamba taurės
Saliutų šviesoje ir pats tikies,
Kad bus gerai,
Geriau nei buvo.
Namų bloga lemtis nelies
Ir metų sandūroj pradėsi
Kažką prasmingo
Iš širdies.
 
Tačiau dažnai tas ryžtas sprogsta
Svaigaus šampano burbuluos.
 
Juk vėl žiema
Ir snaigės skruostą
Baltai ir švelniai išbučiuos.
 
Nespėsi susivokt – pakvips alyvos,
Lakštingalom pakrantės suoks.
Ir meilės jausmas šiltas, tyras
Trumpas naktis apglėbs, sūpuos...
Ruduo subrendęs akvarelę
Geltonais potėpiais išlies.
Bus lapkritis ir gruodis vėlei,
Pasenę metai atsikvėps...
----
Tik tak... Ir vėl Naujieji!
Dangus nuo fejerverkų sprogs.
Tik tu, dar vienerius nuėjęs,
Galbūt jau truputį kitoks...