TA maža maža pilka būtybė desperatiškai kovos
ir ilgais juodais nagais gyvenimo ji neatiduos,
tik instinkto vedina... iki paskutinio plauko purvina.

O to purvo niekaip nenuplaus,
už praeitis kelias ji atgailaus...
Ir nesvarbu, atminti nevalia,
dėl ko rūstybė Dievų užtraukta.

Kai po nemigos ilgos paros,
kada saulė gyvybės ratu klajos,
Ne vilties, o baimės apimta,
veidu į dumblą nublokšta...

...desperatiškai gyvenimą ji smaugs,
akyse meilės tik maldaus...