Kai Dievas laimins ateinančius metus,
Laukus, miškus, upes ir kalnus,
Prašau atnaujinti  žmonių pasaulį,
Kad dieną būt daugiau šviesos ir saulės,
O naktį mėnuo spindėtų kaip žvaigždė
Ir nebijot tavęs žmogus, tamsi naktie.
 
Ir angelo Ramybės maloningo prašau,
Kada lauke lietus ar baisiai sninga,
Padėjęs galvą ant pagalvės, užmigčiau
Ramumos miegu laimingu ir jokios
Mintys ir sapnai niekingi nežeistų
Ir nežadintų manęs niekšingai.
 
O Meilės angelo, tylaus ir paslaptingo,
Prašau uždegti žiburį lemtingą,
Kai širdys blaškos ir vilties netekę
Pavirsta pelenų krūva ant tako.
Kai  tik amūrai taikliai šaudo,
Kiek daug naujų daigų išauga.
 
O Išmintingas angele garbingas,
Praskleiski savo mantiją neskrupulingai
Ir dovanok pasauliui vyrų išmintingų,
Ir jųjų moterys garbingos kartu galėtų
Šio pasaulio vargą ir kančias iš atminties ištrint
Ir ateities kartoms jų neprimint.

Gal daug prašau, bet daug ir reikia,
Kad palaikytum žemėj taiką, be išminties,
Ramybės, meilės ir šviesos nebus gyvenime tiesos.