Čia – tavo kambarys... Daiktai...
Ir veidrodis kažkoks beveidis....
Jame savęs nebematai
Ir rytui nesiskusti leidi,
 
Ir dienai nesirengti... Gal
Sugrįš kita – suknia iš šilko
Ir parsives tave atgal,
Balta šviesa akis suvilgys.
 
Gal vakaras prisės jaukus
(Dabar tingus jis ir mieguistas)
Prie seno stalo, bers juokus –
Net smilkiniuos sutvinkčios pulsas.
 
O gal šalia priguls naktis –
Ta švelniaodė juodaplaukė.
Ir būsit juodu taip arti,
Kaip kažkada, kai jos dar laukei.
 
O gal... O gal... Tiesiog žiūri
Į tuščią ir dulkėtą stiklą...
..................................................................
 
Kam savo praeitį geri –
Tegul ir svaigią, bet netikrą?..